„Vertikalus kinas“ kultūros ir meno erdvėje „Kablys+Kultūra“

Joost Rekveld | „Nr. 43“ | 2014 | 00:10:30
Filmo kadrai sukurti sistemų, kurios pikselius traktuoja kaip organizmo ląsteles. Judant sistemoms atsiranda trikdžių, todėl pikseliai ima skirtis vieni nuo kitų. Šie mikropokyčiai tampa irimo ir augimo procesų užuomazgomis. „Nr. 43“ – algoritmų ir jų sąveikos tyrinėjimas, paremtas biologijos ir matematikos idėjomis, kurios iš pradžių radosi kibernetikos moksle, o vėliau išsivystė į naujesnes apraiškas, tokias kaip katastrofų teorija ar dirbtinė gyvybė.

Hans Christian Gilje | „Plyšys“ | 2017 | 00:06:30
Filmą sudaro daugiau kaip 10 000 mikroskopu nufilmuotų plastikinių pakuočių vaizdų. Tai filmas apie naftos chemikalus ir nevienodas įvairių procesų trukmes – nuo planktono iki naftos, nuo plastiko iki atliekų. Žvelgiant į skirtingus Žemės sluoksnius juostoje apmąstomas gylio ir laiko santykis.

Johann Lurf | „Piramidės blyksnis“ | 2014 | 00:05:30
Piramidės – vienas paslaptingiausių žmogaus sukurtų statinių, iki šiol trikdančios mokslininkus ir žadinančios įvairias pseudomokslines teorijas. Dauguma architektų atsisakė minties atkurti piramidę mūsų laikais: toks pastatas neefektyvus, be to, vargu ar jo funkcija atsvertų pačios piramidės įspūdingumą. Tad kam statyti piramidę šiandien? „Piramidės blyksnis“ – antrasis eksperimentinių filmų apie šiuolaikines piramides visame pasaulyje ciklas. Jame fiksuojamas Prahoje stovintis piramidės formos pastatas, dažniausiai naudojamas kaip muzikinis teatras.

Susan Schuppli | „Atmosferinės grįžtamojo ryšio kilpos“ | 2017 | 00:17:40 25
Netoli Amsterdamo įrengta laboratorija po atviru dangumi, sekdama gamtos atmosferos dažnius, atskiria klimato kaitos signalus nuo meteorologinių pokyčių triukšmo. Nuo 8-ojo dešimtmečio Kabau eksperimentiniame atmosferos tyrimų centre tiriama, kaip sudėtinga debesų, aerozolių, radiacijos, kritulių ir turbulencijos elgsena sąveikauja su sausumos reiškiniais. Čia dirbantys mokslininkai kaupia nepaprastai išsamius ir kintančius duomenis – natūraliųjų terpių archyvą.

Karl Lemieux | „Judziapu“ | 2017 | 00:08:22
Filmas apie liūdnai pagarsėjusius Kinijos miestus vaiduoklius. Filmo kadrai nufilmuoti Judziapu mieste, kur buvo išnaikinti senieji žvejų kaimeliai, o vietoj jų įgyvendintas milijoninis nekilnojamojo turto projektas. Taip ir nepabaigtas statyti miestas stovi negyvenamas daugiau nei šešerius metus. Namų linijos, atkartojančios juostos kadrus, pamažu atskleidžia apleistą miesto peizažą.

Esther Urlus | „Chromas“ | 2014 | 00:07:40
Filmą įkvėpė autochrominis procesas – nespalvotų nuotraukų spalvinimo technika, kurią 1903 m. išrado broliai Lumière’ai. Pasinaudojant šiuo procesu, filmo kadrai išdidinami, tarsi būtų stebimi pro mikroskopą: didžiulės juostos grūdėtumo struktūros sukuria neatpažįstamas formas ir reginius.

Rosa Menkman | „Mėnulio audra“ | 2014 | 00:04:15
Mėnulis yra geriausiai pažįstamas dangaus kūnas ir vienintelis, be Žemės, kuriame kada nors lankėsi žmogus. Mėnulio jūros, kurias sudaro ne vanduo, o vulkaninės dulkės bei krateriai, plika akimi atrodo nejudrios. Kartais virš jų pasirodo paslaptingas švytėjimas, dar vadinamas „Mėnulio horizonto švytėjimu“: kai Mėnulį apšviečia pirmieji saulės spinduliai, Saulės ultravioletinei ir rentgeno spinduliuotei būdinga energija išmuša elektronus iš dulkių; priešingas procesas vyksta temstant. Šie elektrostatiniai pokyčiai sukelia Mėnulio audras, kurios iškelia Mėnulio dulkes į atmosferą ir sukelia „švytinčius dulkių fontanus“.

Lukas Marxt | „Vakuumo atsparumo be įžeminimo apibrėžtys“ | 2017 | 00:13:00
„Vakuumo atsparumo be įžeminimo apibrėžtys“ – žvilgsnis į arktinę tundrą. Filme dokumentuojamas miestas, o kartu klausiama, kaip veikia erdvės ir laiko suvokimas? Nepaisant atpažįstamų vaizdų – gamyklų, reklamos stendų, – filme miestas atrodo svetimas. Garso takelis ir gamyklos dūmų skleidžiama migla kuria tuštumą tarp stebėtojo ir siurrealistinio miesto kraštovaizdžio, o vertikalus filmo formatas stiprina dezorientacijos būseną.

Billy Roisz & Dieter Kovacic | „Atneškite man Anri Kretjeno galvą“ | 2014 | 00:08:17
Kūrėjai tyrinėja kino formatus pasitelkdami vesterno žanrą, būtent plačiaekraniame formate perteikusį įspūdingus kraštovaizdžius, didvyriškumą mirties akivaizdoje. Šis filmas taip pat, nepaistant vertikalaus formato, primena klasikinį vesterną – pasakojimą apie iššūkius, misiją, sėkmę ir nuopuolį.

Manuel Knapp | V~ | 2014 | 00:09:20
Filme mėginama pademonstruoti, kaip vizualiai atrodytų pats kūrybinis procesas, panaudojant skaitmeninius vaizdus. Geometriniai objektai kuriasi ir vėl sunyksta. Žiūrovui iššūkį meta formų įvairovė, linijos ir paviršiai, atsirandantys pagal chaotiškas taisykles.

„Telcosystems“ & Makino Takashi | „Už orbitos“ | 2014 | 00:17:30
Ikaro mitas yra pirmasis pasakojimas apie objektą, nudegusį nuo Saulės ir parkrentantį atgal į Žemę. Kitas panašus įvykis – kosminės rusiškos stoties „Mir“ kritimas atgal į Žemės atmosferą 2001 m. kovo 23 d. Stoties nuolaužos išsibarstė 1 500 kilometrų spinduliu Ramiajame vandenyne. Filme kelionė prasideda juodumoje, keliaujant per Žemę, stebimi sprogimai, atomui supanašėjant į kino juostos grūdelius.