Vieno garsiausių XX a. Franzo Kafkos romano ekranizacija. Orsonas Wellesas nusprendė kurti šį filmą kaip nesibaigiantį atspindžių ir šešėlių košmarą, scenas filmavo skirtingose vietose ir miestuose, nuo Orsė stoties Paryžiuje iki Zagrebo, o aktoriaus Anthony’io Perkinso ištįsusi figūra ir nerangūs judesiai įkūnijo antiherojaus, patekusio į biurokratijos labirintą, dramą. Kafkiškas pasaulis leido Wellesui kine papasakoti ir savo nerimo istoriją: „Galėjau sukurti šį filmą, nes mane kamuoja pasikartojantis sapnas apie kaltę – esu kalėjime ir nežinau kodėl. Tai vienas arčiausiai mano esybės esančių jausmų.“ Asmeniškas, virtuoziškas, makabriškas kino grando filmas.
