Panspermija – hipotezė apie gyvybės plitimą visatoje.
Palikti amžinybėje, vyras ir moteris blaškomi po visatą, kur persipina erdvė ir laikas. Išlaisvinti nuo pasaulio sąlygotumo, jie tarpsta vieniši, priklausomi nuo vizijų ir prisiminimų, vis dar suvaržyti savo žmogiškumo.
„Akademinėje aplinkoje įgijau kino amato žinių, tačiau supratau, kad apie vizualų kino poveikį žinau per mažai. Tai pastūmėjo mane ieškoti naujų tiesų nesilaikant tradicinių naratyvų, o pasakoti asmeninę istoriją per vaizdą ir garsą,” – sako režisierius M. Docaitis.
