Norvegijos šiaurėje, Arkties vandenyno pašonėje, du metų mėnesius trunka „juodosios dienos“, kai saulė nepakyla virš horizonto. Į šį nesvetingą sniego, ledo, šešėlių ir šiaurės pašvaisčių kraštą atsikrausto vokiečių šeima. Nilsas įsidarbina inžinieriumi dujų gamykloje, Marija prižiūri sunkiai sergančius ligonius slaugos namuose, o jų paauglys sūnus bando pritapti mokykloje. Nors imigrantų šeima neblogai prisitaiko prie tamsos ir atšiaurių sąlygų, tarpusavio santykiai pabėgus kelis tūkstančius kilometrų savaime iš naujo neprasideda. Tačiau vieną naktį viskas pasikeičia. Nelaimingas atsitikimas ir graužiantis kaltės jausmas pamažu pradeda keisti trijų žmonių gyvenimus.„Keistas mūsų santykis su kalte. Žinoma, negerai gyventi, kai priekaištauja sąžinė. Tačiau kodėl? Juk ir kiti ne ką geresni. Kita vertus, negaliu pakęsti teisuoliškumo. Dažnai aptarinėjame, ką kiti padarė blogai. Pirmiausia reikia pripažinti savo kaltę, o tada galėsi pripažinti ir kitų. Taip atsirastų daugiau erdvės gyventi“, – sako filmo režisierius Matthiasas Glasneris.
