Kai Makoto susilaužo koją, jo žentas Juta iš Tokijo iškeliauja į provincijos miestą Kiušu padėti jam senamadiškoje fotografo studijoje. Analoginės ir skaitmeninės fotografijos ypatumai tampa žmogiškųjų santykių sudėtingumo ir kartų konflikto metafora. Galėdamas bendrauti su šeima tik per atstumą, Juta palaiko ryšį su ja keisdamasis nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Ritualizuotos kasdienybės smulkmenos, santykis su gamta, atsiminimai susilieja į tylų pasakojimą apie bėgantį laiką ir didžiulį vaizdų vaidmenį mūsų gyvenimuose. „Memorizu“ Tribekos kino festivalyje pelnė Naujojo režisieriaus apdovanojimą.
