Tarpdisciplininio britų menininko Charlie’io Shackletono filme vienas po kito seka vaidybinių filmų fragmentai, atrinkti pagal vienintelį kriterijų – nė vieno iš aktorių nebėra gyvo. Mirusieji, trumpam atgiję juostoje, supanašėja su angelais ar šmėklomis, o jų darbo pėdsakai byloja apie būties laikinumą. Laiko trapumas peržengia ir kino ekrano ribas – egzistuoja vienintelė šio filmo 35 milimetrų kopija, tad kiekvienas parodymas natūraliai prisideda prie juostos dėvėjimosi ir galutinio sunykimo. Šiuo metu filmas parodytas beveik šešiasdešimt kartų viso pasaulio kino festivaliuose ir muziejuose.
