Pokario metai, Italija. Ne pirmos jaunystės Umberto kasdienio gyvenimo sunkumus ir skurdą stengiasi atlaikyti kaip prisiekęs senosios kartos romietis – pasipuošęs tvarkinga eilute, lydimas ištikimo šuns Flaiko ir apsiginklavęs geromis manieromis. Vis dėlto modernėjančiame mieste pastangos išsaugoti orumą, susimokėti kuklaus kambario nuomą, prasimanyti maisto ir praskaidrinti savo dienas nuoširdžia draugija atsimuša į vis šaltesnę sieną. Režisierius su neslepiama atjauta stebi stingdančio liūdesio persmelktą pagrindinio veikėjo gyvenimo saulėlydį, o vienišo vyro klajonės po gimtąjį miestą tampa jautria epochų kaitos alegorija viename ryškiausių neorealizmo pavyzdžių pasaulio kine.