Dviračių vagys

Italija, pokario metai. Antonijus už paskutinius pinigus įsigyja dviratį, kad galėtų dirbti reklaminių plakatų klijuotoju ir išlaikyti šeimą, bet pirmąją darbo dieną jį nukniaukia vagis. Policija bejėgė jam padėti, todėl Antonijus leidžiasi į paieškas su sūnumi Brunu. Vedami neteisybės jausmo, jiedu žingsniuoja Romos gatvėmis, skendinčiomis sekmadienio saulėje ir lietuje, o apleistus rajonus keičia šurmuliuojančios turgavietės ir atgiję restoranai. Tėvo ir sūnaus pasivaikščiojimas pelnytai vadinamas vienu gražiausių kino istorijoje, o neprofesionalūs aktoriai, filmuojami gimtosiose gatvėse, tampa, André Bazino žodžiais tariant, idealiu centru, aplink kurį, kiekvienas likdamas savo orbitoje, gravituoja didžių režisierių filmai.