Našlaičių prieglaudoje užaugęs Toto glaudžiasi skurdžiame Milano priemiestyje. Geraširdis vaikinas neriasi iš kailio, norėdamas praskaidrinti niūrų kaimynų gyvenimą, o lūšnyno gyventojai jo pastangomis iš tiesų tampa laimingesni. Netikėtai pasirodęs priemiesčio žemvaldys leidžia benamiams likti savo pašiūrėse, bet sužinojęs, kad kolonijos teritorijoje esama naftos, nusprendžia juos išvyti. Socialinės kritikos ir pasakos elementus jungiantis filmas stebina nežabota vaizduote ir specialiaisiais efektais, o neprofesionalus aktorius ir neįtikėtino fizinio subtilumo komikas Francesco Golisano istorijai apie pokario Italijos skurdą suteikia kerinčio žavesio ir lengvumo.