Mika grįžta į Lenkiją aplankyti tėvo, kuris patyrė stiprią smegenų traumą ir prarado atmintį. Jie matosi pirmą kartą per daugelį metų, tačiau tėvas mano, kad jie vis dar gyvena kartu ir kad Mika – paauglė. Pamažu tėvo pasiklydimas laike įtraukia pačią Miką, ir ji leidžiasi į painią kelionę atminties labirintais, vedama senų vaizdo įrašų, nuotraukų ir grįžtančių vaikystės akimirkų. „Anatomija“ – lėtas, poetiškas, bet sykiu ir preciziškai sukonstruotas filmas apie laiko prigimtį ir žmogiškojo artumo (ne)galimybę.
