Vilniuje atsitiktiniais darbais verčiasi talentingas, bet nesėkmingas skulptorius Petras. Vieną dieną jo triukšmingo komunalinio buto koridoriuje pasigirsta telefono skambutis – jaunystės draugas Povilas gavo didelį užsakymą apipavidalinti sanatoriją. Nepaprasto grožio ežerų krašte iš pradžių viskas atrodo idiliška: senas dvaras, kuris bus rekonstruotas į sanatoriją, ir taikūs draugų dailininkų pokalbiai apie meną, tačiau jų sielose verda dramatiški išgyvenimai. Kūrybinę krizę išgyvenantis Povilas nuolat kaltina žmoną ir vis sunkiau susikalba su meluoti nemokančiu Petru. Draugų keliai išsiskiria. Povilas atgimsta kūryboje, o Petras lieka girininkijoje, kur atsiskleidžia jo žmogiškasis talentas.
