,,- Ką ruošiesi daryti?
- Virsiu sriubą. Priešinsiuos kylančiai depresijai."
Nyderlandų lygumos. Pravažiuoja dviratininkai. Namas ant sankryžos. Brandas sėdi prie televizoriaus ir po padu savo apkūniai žmonai Keitei. Ji garsiai skaito vyrui subtitrus, nes tas beraštis. Galų gale žmonelė nusprendžia – gana. Į namus pakviečia mokytoją. Moterį. Brandas spyriojasi, bet sutinka eiti pažinimo keliu – tik ne abėcėlės, o mokytojos Lenos kūno. Nesivaržydamas jis prašo parodyti krūtį. Vieną, būtent dešinę. Keitė, suprantama, „ne laiku“ grįžta namo, „netyčia“ juos užklumpa prie ežero, o ir Brandas pasimetęs tarp keturių krūtų. Tačiau netrukus piktoji žmona atlyžta, ima raginti Brandą meilintis Lenai, netgi kartu gyventi. Tai, matyt, sukto plano dalis… Alexas van Warmerdamas šiame filme savotiškai, su jam būdingu subtilumu ir olandiškai suomiškomis mizanscenomis pasakoja istoriją pagal visas čechoviškos dramaturgijos taisykles. Tačiau iš už „akmeninės“ aktorių vaidybos (pagrindinius vaidmenis atlieka režisierius ir jo žmona) veikėjų elgesio motyvai skleidžiasi taip nuoširdžiai ir natūraliai, kad tos „taisyklės“ užsimiršta ir atgyja nauju pavidalu.