Nacionalinės dailės galerijos Vilniuje nuolatinėje parodoje — lietuvių kilmės JAV avangardinio kino režisieriaus Jono Meko trijų valandų dienoraštis „Prarasta, prarasta, prarasta“. Vieną šlapią lapkričio šeštadienio popietę žiūrėjau šį filmą tiek ilgai, kiek leido darbotvarkė. Meko kamera be pastangų pabrėžia gražius, bet ilgesingus intermezzo, kuriuos dažnai užgniaužia kasdieninio gyvenimo kovos.
Ptitsa (2022), Alinos Maksimenko debiutinis trumpametražis filmas, rodomas „Scanoramos" kino festivalyje Vilniuje, atsiveria trumpa 8mm kamera nufilmuota seka, kuri primena Meko požiūrį ir į avansceną išveda panašų jausmą. Maksimenko dokumentinis filmas apie jos motiną Tatianą ir ją pačią gyvybingai tyrinėja trumpus grožio blyksnius, šviečiančius pro suskliaustą stresu užpiltą egzistenciją.
Gijs Suy apžvalga, „Moving Images – Open Borders (MIOB)“ Kino žurnalistikos laboratorija „Scanoramoje“
Skaityti visą tekstą anglų k.
