Artėjant vasarai Lionelis sužino, kad sulaukęs 26-erių neteks išmokos, kurią gaudavo dėl mamos mirties. Neturėdamas aiškios krypties, kaip toliau gyventi, jis priima neseniai atsiradusio tėvo – taip pat Lionelio – pasiūlymą nuvažiuoti į Šiaurės Prancūziją aplankyti sesers jos gimtadienio proga. Abu Lioneliai seniai nebendrauja ir tėvas, iš pradžių atitolęs, netrukus entuziastingai ima dalintis praeities atsiminimais su sūnumi. Į paviršių kylant ne tik šilumai, bet ir senoms nuoskaudoms, tarp abiejų vyrų neišvengiamai kuriasi ir trapus emocinis ryšys. Filme Lionelis vaidina su tikru savo tėčiu, o režisierius, suteikdamas filmo aktoriams laisvę būti savimi, kuria unikalų hibridinį filmą apie bedugnę tarp skirtingų kartų ir vyriškumo įvaizdžius mūsų visuomenėje.
