Džesė su šeima kraunasi lagaminus kelionei į Tenerifę, tačiau atostogų išvakarėse mergina tragiškai žūsta. Praėjus metams skausmas vis dar neatslūgsta: jos mama, sesuo ir vaikinas kiekvienas savaip stengiasi susigyventi su gedulu. Kankinami netekties jie išsiruošia į tada taip ir neįvykusią kelionę. Tenerifės saulėje praeities prisiminimai atgyja ir ima gydyti. Filme meistriškai sujungiama dabartis ir praeitis, netekties, kaltės ir atsakomybės išgyvenimai. Režisierė savo scenarijų vadina „švelniu slystelėjimu į siurrealizmą, vis dar tvirtai laikantis tikrovės“, o jį atitinkančią atmosferą filmui sukūrė garsiojo „Po saulės“ operatorius Gregoras Oke. Originalios struktūros filmas pelnė Sandrai Wollner prestižinės Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ geriausio filmo titulą.
