Garsi Latvijos dokumentinio kino kūrėja Laila Pakalniņa kuria anoniminio fotografo portretą, peržiūrinėdama jo nespalvotų negatyvų archyvą, netyčia rastą paliktą prie šiukšlių konteinerio. Antono vardu pavadinamas fotografas su sūnumi Raičiu fotografuoja kaimynus, paršelius, buitines scenas, kelionę prie jūros. Jis taip pat atsimena dingusią katę. Režisierė kuria eksperimentinės estetikos ir smagaus chaoso kupiną pasakojimą, atiduodama pagarbą analoginei fotografijai ir praėjusio amžiaus Latvijai.