Dvylikametė Suna vietoj antklodės naudoja nukritusius lapus. Ji susipažįsta su senuku, žinančiu paslaptį. Užsimezga draugystė tarp tėvo ir dukters, mokytojo ir mokinės, suaugusiojo ir vaiko, ir tai, kas neįmanoma, virsta įmanomu. FIlme matomi rašmenys paremti senaisiais armėnų simboliais.