Filme vienuolika kartų suskamba telefonas. Vienas tokių skambučių 1992 m. skiriamas vienuolikmetei Lanai – režisierės alter ego. Juo mergaitei pranešama apie močiutės mirtį ir kruvino karo, griūvant Jugoslavijai, pradžią. Akimirksniu iš žemėlapio ištrinama Lanos šalis kartu su mergaitės tapatybe ir istorija. Praeities pėdsakai lieka nebent literatūroje, kine ir iki 1995 m. gimusios kartos prisiminimuose. Filmas, Lokarno festivalyje pelnęs specialųjį paminėjimą, paremtas režisierės asmeninėmis patirtimis, kai 1990 m. ji paliko gimtąją Jugoslaviją.
