Šio filmo išeities taškas – 1938 m. Davido Kurtzo Lenkijos žydų miestelyje nufilmuotas mėgėjiškas filmas. Jis trunka viso labo tris minutes, tačiau ši medžiaga – vieninteliai judantys vaizdai, išlikę iš Nasielsko žydų gyvenimo iki Holokausto. Filme šios minutės nagrinėjamos akimirka po akimirkos, siekiant atskleisti juostoje slypinčias žmogiškąsias istorijas ir atkakliai mėginant atitolinti filmo pabaigą. Tai jaudinanti esė apie istoriją, atmintį, atminimo įamžinimą ir pačią kino prigimtį.
