Naujausiame stebimosios dokumentikos epe Bing Wangas nukreipia kamerą į vos pilnametystės sulaukusius vaikinus ir merginas iš Kinijos provincijų. Ieškodami geresnio gyvenimo, jie išvažiavo iš gimtųjų kraštų ir įsidarbino dešimtyse Džili mieste įsikūrusių masinės gamybos drabužių siuvyklų. Čia, „Laimės kelio“ gatvėje, už skatikus jie dirba po 15 valandų per dieną. Kaip parodyti, kokie kiekiai drabužių pereina per jų rankas? Kaip užfiksuoti jaunystės savaites, mėnesius ir metus, pusvelčiui atiduodamas nematomoms laisvosios rinkos rankoms? Tik verčiant patį žiūrovą pavargti nuo nuolatinio siuvimo mašinų tarškėjimo. „Jaunystė (Pavasaris)“ nėra filmas, kurį lengva žiūrėti. Bet tai yra filmas, kurį būtina pamatyti.
