Savo keistai užduočiai visiškai atidavusi vieniša moteris dienas tingiai leidžia milžiniškose apleistose erdvėse. Ji vaikšto po tuščius kambarius, retkarčiais meta žvilgsnį į seniai nebenaudojamą virtuvę ir priima savo vadovo skambučius. Tai panelė Kenopsija – paslaptinga kažkada gyvybės sklidinų patalpų prižiūrėtoja, vaiduokliška esybė, pripildanti jas nejaukos ir melancholijos. Naujasis kanadiečių režisieriaus Deniso Côté filmas – ir performansas, ir meditacija, ir kinematografiškas kvietimas kartu apmąstyti „izoliacijos“ sąvoką, įkūnytą vieno konkretaus asmens.
