Stefanas dirba statybininku Briuselyje ir ruošiasi aplankyti namus Rumunijoje. Prieš kelionę jis nori išvalyti namų šaldytuvą, todėl kas kelias dienas iš maisto likučių išverda po dubenėlį sriubos, kuriuo nešinas užsuka atsisveikinti pas draugus ir artimuosius. Per vieną savo pasivaikščiojimų jis susipažįsta su samanas tyrinėjančia doktorante, kuri taip pat dirba savo tetos restorane. Poetiškos naujos pažįstamos įžvalgos apie šiuos augalus išmoko Stefaną naujai įvertinti laukinę gamtą, išlikusią miesto parkuose ir periferijose.
Filmuodamas 16 mm juosta ir puikiai panaudodamas natūralios šviesos galimybes, režisierius kantriai, grakščiai ir su begaliniu smalsumu fiksuoja savo personažų dialogą su pasauliu bei vienas kitu ir kuria subtilų, išradingą ir giliai paveikų filmą, kviečiantį džiaugtis mus kasdien supančiais lobiais, net jei jie tiesiog auga po kojomis.
