Almanto Grikevičiaus kūrinys plėtoja režisieriui būdingas karo ir jo atgarsių temas, jų poveikį režisieriaus kartai, kuriai teko tai išgyventi. „Ave Vita“ juostą galima laikyti vienu svarbiausių ir brandžiausių režisieriaus darbų, kuriame atsispindi kartų atitolimas, žmogiškumas ir egzistencinės abejonės. Dažnai su karu siejamas žmogaus apsisprendimo motyvas atsiranda ir šiame filme, kuriame apjungiama praeitis ir dabartis bei pažvelgiama į vieną baisiausių žmonijos nusikaltimų – koncentracijos lagerį. Šiandien pagrindinius veikėjus nuolat seka mirties šešėlis, atslenkantis iš praeities. Tik išgyvenus Antrąjį pasaulinį karą, su mirtimi galima susitikti taikoje priešais televizoriaus ekraną.
„Įgarsinto vaizdo" laidoje „Lietuviškos kino muzikos retrospektyva" galite plačiau susipažinti su filmo „Ave vita" kūrybos kontekstu.
