Diskusija su S. Baradinsku, Dr. Nerijumi Čepuliu, A. Iškausku, A. Skuču, V. Puronu.
Dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas ne tik versle, pramoninėje gamyboje, bet ir įvairiose kūrybos srityse. Didžiosios kino kūrybos kompanijos JAV ir Europoje vis dažniau pasitelkia dirbtinio intelekto technologijas rašyti scenarijus, kurti personažus, montuoti filmus, kurti reklamą. Žiūrovas kino salėje neatskiria, kad dalis kūrinio buvo sukurta algoritmų, o prodiuseriai džiaugiasi mažesniais kaštais. Kokie dirbtinio intelekto pritaikymo kine privalumai ir trūkumai šiandien? Kokios ateities perspektyvos mūsų laukia? Ar dirbtinis intelektas galiausiai pakeis autorių?
Antanas Skučas – režisierius ir duomenų menininkas (angl. data artist), Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 2005 metų dirba animacijos srityje. Debiutinis jo animacinis trumpametražis filmas „Vaikystės dienoraštis“ (2009) buvo apdovanotas nacionaliniu „Sidabrinės gervės“ apdovanojimu. 2015 m. įkūrė animacinio kino kūrybos kompaniją „Tylus kinas“. Kaip duomenų menininkas dirbo prie virtualios realybės, augmentuotos realybės, išplėstinės realybės, dirbtinio intelekto projektų. Šiemet pristatė meninį projektą „M. K. Čiurlionis AI“, ieškantį atsakymų, ar dirbtinis intelektas gali kurti meną. Greitu metu bus pristatytas Antano Skučo ir Juliaus Zubavičiaus filmas „Robotai ir planetos“, sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą.
Andrius Iškauskas – advokatas, besispecializuojantis technologijų teisės ir intelektinės nuosavybės srityse. Sukaupęs daugiau nei 15 metų darbinę patirtį, gerai išmano technologijų industriją, gilinasi į naujausių technologijų tendencijas ir domisi, kaip teisė spėja paskui jas.
Dr. Nerijus Čepulis – filosofas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas. Mokslinių interesų sritys apima komunikaciją, medijas, kiną, dirbtinio intelekto etiką. KTU studijų programoje dėsto paskaitas komunikacijos ir informacijos valdymo temomis.
Saulius Baradinskas – kino filmų, muzikinių klipų, reklamų režisierius. Jo režisuotas trumpametražis filmas „Techno, Mama“ (2021), pernai paskelbtas geriausiu „Scanorama“ programos „Naujasis Baltijos kinas“ trumpametražiu filmu, pernai dalyvavo Venecijos kino festivalio konkursinėje trumpametražių filmų programoje „Horizontai“, taip pat buvo apdovanotas nacionaline „Sidabrine gerve“ ir yra oficialus kandidatas Europos kino akademijos apdovanojimams trumpametražių filmų kategorijoje. 2020 m. Saulius dalyvavo Berlyno kino festivalio „Berlinale Talents“ programoje. Debiutinis trumpametražis jo filmas „Auksinės minutės“ (2019) buvo nufilmuotas vienu kadru, pagrindinį vaidmenį jame sukūrė garsus škotų aktorius Billy Boydas. Režisierius dirba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Vytis Puronas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros docentas, garso režisierius ir menininkas. Dirba kino, žaidimų, interaktyvių menų, dirbtinio intelekto srityse. Beveik dviejų dešimtmečių patirtį kuriant kino filmų garsą sujungė su idėja pavesti tam tikras užduotis dirbtiniam intelektui. Pirminį prototipą pristatė Singapūre, vėliau Griffith Film School kvietimu plėtojo idėją Australijoje. V. Puronas įgijęs garso menų magistrą University of the Arts London universite.
Moderuoja:
Laura Baškevičienė, Asociacijos LATGA direktorė, ilgus metus dirbanti autorių teisių ir kolektyvinio administravimo srityje. Europos autorių ir kompozitorių bendrijų susivienijimo (GESAC) tarybos narė. Dirbdama LATGA teisininke, sukaupė didelę patirtį su autorių teisių pažeidimų bylomis, kurią šiuo metu panaudoja vadovaudama beveik 6 tūkstančius įvairių sričių autorių vienijančiai asociacijai.
Renginys lietuvių k.
Organizuojama kartu su Asociacija LATGA
Renginys vyko lapkričio 20 d.
Renginio įrašas.