Pasakojama apie Šventąjį, kuris mokėjo susikalbėti su gyvūnais.
Nekalto veido ir didelių akių jaunuolis Ladzaras gyvena atokiame Italijos kaimelyje kartu su didele žemdirbių šeima. Jie nėra dirbamos žemės savininkai, o aptarnauja netoli įsikūrusią markizę. Vieną dieną Ladzaras susipažįsta su jos sūnumi, kuris imituoja savo pagrobimą, kad gautų iš motinos pinigų. Ladzaras kaimo kvailelis ar šventasis? Tai – tik vienas iš daugelio klausimų, kuriuos kelia ši ant plonos magiškojo realizmo ir socialinės kritikos ribos balansuojanti pasaka.
