- Ar esi kada man sudainavus lopšinę?
- Manau, kaip taip. Taip.
- Nepamenu, kad būtum.
Į tolimąją šiaurę, ledinio šalčio tyrus, aplankyti motinos ir mažojo brolio grįžta Ros. Motina ir duktė sunkiai randa bendrą kalbą, nes abi vis dar atmena senas nuoskaudas. Galiausiai Ros išdrįsta pranešti tikrąją savo vizito priežastį, ir viskas bent trumpam pasikeičia. Tai drama apie gebėjimą atleisti ir mylėti vieniems kitus tokius, kokie esame.
