- Gal atsimerk - tu savo sūnaus ilgus metus akyse nematei! Turėtum būt jam pavyzdys. Tu turi antrą progą. Kaip tu nesupranti? Būk vyras!
Motinai su naujuoju vyru išvykus dirbti į Angolą, šešiolikmetis Aris priverstas palikti savo gyvenimą Reikjavike ir persikelti į mažą miestelį šiaurėje pas savo tėvą Gunarą. Šio gyvenime ne kažin kas pasikeitė – Gunaras dirba per mažai, geria per daug, o sūnumi ir jo gyvenimu išvis nesidomi. Vienintelė Ario paguoda – močiutė ir vaikystės draugė Lana, tačiau ją akylai saugo pavydus ir agresyvus jos vaikinas. Naujieji namai neatrodo svetingi. Galbūt ir Ariui pats laikas tapti kitokiu svečiu.„Bandau kurti realizmą, bet nenorėčiau sakyti, kad tai socialinis realizmas. Noriu, kad tai būtų poetinis realizmas“, – sako režisierius Rúnaras Rúnarssonas.
