- Man irgi buvo penkiolika. Tada prikalbi daug nesąmonių.
Teismo salė. Vienoje pusėje sėdi mergaitė susitaršiusiais plaukais, apsmukusiais drabužiais. Nudelbusi akis. Ji – Dženifer, mažo Švedijos miestelio akylo dėmesio objektas. Kitoje salės pusėje – dailiu kostiumu apsitaisęs jaunuolis Aleksandras. Jis drąsus, pasitikintis savimi, jo žvilgsnis tvirtas. Dženifer prisipažino, jog Aleksandras išprievartavo ją mokyklos tualete, tačiau niekas ja netiki. Aleksandro motina, įtakinga miestelio moteris, padarys viską, kad jos sūnaus skriaudėja gautų tai, ko nusipelnė.„Užaugau mažoje bendruomenėje šiaurės Švedijoje, kur svarbiausia buvo elgtis taip, kaip liepia konservatyvios ir senamadiškos nerašytos elgesio taisyklės. Jaučiau, kad šis filmas turi labai svarbią misiją: papasakoti ypatingą istoriją apie giliausias žmonių baimes ir atskleisti, kuo jos gali virsti civilizuotoje visuomenėje. Kas gali priversti paprastus miestelio gyventojus susimokyti prieš 14-metę, ją pasmerkti ir nuteisti?“ – sako režisierė Beata Gårdeler.
