- Aš nuolat turiu prašyt tavęs nevadinti manęs Voiteku. Tai vyriškas vardas. Tu vis dar nelaikai manęs moterimi.
Balzgana šviesa teatro salėje, dvi kėdės ir stalas. Atsisėda du žmonės: vyras ir moteris. Dabar jie tampa vyru ir žmona – Voiteku ir Kasia. Į salę neįgaliojo vežimėlyje įstumiama maždaug keturiasdešimties metų moteris. Mariana, kuri, pasakodama savo gyvenimo istoriją, padeda aktoriams ruoštis spektakliui. Mariana gimė Voiteku. Ji turėjo mylinčią žmoną, tris dukteris, tėvus, keletą draugų. Tiesa, artimieji myli ne Marianą, o Voiteką, todėl jai tenka savo gyvenimą kurti iš naujo. Ji ieško mylimojo, laukia lyties pakeitimo operacijos ir nepaliauja svajoti apie šeimos pripažinimą.„Nuo pat pradžių žinojau, kad šis filmas nebus tik apie lyties keitimą. Tai tebuvo pretekstas papasakoti istoriją apie žmogų, kuris turi rinktis tarp savo tapatybės ir to, kas jam svarbiausia, – šeimos. Norėjau, kad filme atsiskleistų švelnumo ir artumo poreikis, gebėjimo priimti žmogų ir jo meilę svarba“, – sako režisierė Karolina Bielawska.
