- Sakė, kad buvau kaip lunatikas. Kad nežinojau, ką darau. Bet aš viską prisimenu.
Iš kalėjimo grįžęs paauglys Jonas nori pradėti naują gyvenimą. Jo jaunesnis brolis spėjo gerokai paaugti, o tėvui ūkyje kaip tik praverstų papildomos rankos. Jonas mokosi vairuoti traktorių, vakarais sėdi prie televizoriaus, o rytais bėgioja. Tokio paprasto ir nuobodaus gyvenimo jam visiškai pakaktų. Tačiau žiūrėdami į jį miestelio žmonės tyliai šnabždasi. Jie nepamiršo. Ir jie neatleido. Ramaus gyvenimo Jonas čia neras, nes vietiniams jis atrodo amžiams suteptas krauju… Jonas pamažu grįžta prie to, nuo ko bandė pabėgti.„Šis filmas siekia atrasti žmogiškumą ten, kur jį mažiausiai tikimės aptikti, ir drąsina žmones dar kartą pažvelgti į tuos, su kuriais lygintis nenorime. Skausminga suprasti, kad visi esame labai panašūs. „Mus“ ir „juos“ skiria tik plonytė linija“, – sako režisierius Magnusas von Hornas.
