- O ne, mirtis mums niekada nebuvo priešas! Mes juokėmės iš jo ir juokėmės su juo, senu draugu.
Karas, meilė ir mirtis pinasi dramatiškoje vizijoje, kur po klaustrofobiškus rūsius ir sniegu nuklotus griuvėsius klajoja kareivis, poetas ir medicinos sesuo. Visi paženklinti tragedijos, išsiilgę šviesos ir šilumos – jei ne saulės, tai bent žvakės. Jokių dialogų, tik kompozitoriaus Benjamino Britteno kūrinio „Karo requiem“ muzika ir poeto Wilfredo Oweno eilės, aidinčios sapniškoje Dereko Jarmano kino poemoje.„Mane užaugino karta, kuri kariavo ir sukūrė mūsų gerovę. Ir aš suvokiau, kad viską, dėl ko kovojo mano tėvai, buvo norima atimti“, – sakė režisierius Derekas Jarmanas.
