- Ar nejaučiate, kad nesvarbu, kiek mes suartėtume su kitais, giliai mūsų širdyse visuomet įsismelkusi vienatvė.
Kopenhaga, 1886-ieji. Pasiturinčių žydų dukrai Sofi dvidešimt aštuoneri, ji dar netekėjusi. Mergina gyvena knygų ir įdomių pašnekesių apsuptyje, gaubiama rūpestingų tėvų, tetų ir senelės meilės.Bet stiprėja vidinis nerimas ir jausmas, kad gyvenimas vyksta kažkur kitur, už namų sienų, palikdamas ją nuošaly. Sofi nori mylėti taip, kaip vienas kitą myli jos tėvai, ji ilgisi jausmų ir aistros. Širdis, rodos, pabunda, sutikus talentingą dailininką Hojbį. Tačiau Hojbis turi nepanaikinamą trūkumą. Jis – ne žydas. Sofi tėvai, linkėdami jai tik gero, bet nepakęsdami tradicijų laužymo, suranda kitą kandidatą į vyrus – audinių pardavėją Joną. Šįkart nugali tradicija, tačiau meilės ir laisvės troškimas Sofi gyvenime skleidžiasi kitais pavidalais. „Kai tik pradėjome filmuoti, iškart supratau, kad režisūra yra tai, ko man dabar reikia. Pavargau būti aktore. Norėjau imtis kažko naujo, ypač kai aplink tiek daug blogų režisierių ir tiek daug gerų scenarijų. Mėgau rašyti, keliauti, daugybė dalykų užpildydavo mano gyvenimą. Bet štai atsivėrė nauja galimybė. Man jau buvo per penkiasdešimt, kai ėmiausi šio nuotykio“, – taip savo režisūrinį debiutą prisimena Liv Ullmann.
