,,- Mums priklauso visas pasaulio laikas, nesuprantu, ko taip skubi.
- Ogi ne! Mums nepriklauso visas pasaulio laikas."
Atėnuose vasara. Karštis užgula miestą. Prasideda eilinė šešiolikmečio Hario diena. Viskas kaip paprastai: tėvas kabinėjasi, mergina ožiuojasi, tačiau svarbiausia, kad draugeliai kartu, o riedlentė po kojom. Gyvenimas veža. Gali išsidirbinėti, gaudyti greitį ir kaifą. Daryk viską čia pat ir tuoj pat, nieko nelauk. Kažkur kitur mieste pusamžis vyras Vasilis galuojasi supančiotas neryžtingumo ir nusivylimo. Jį slegia rūpestis, kaip išlaikyti šeimą. Jis akligatvyje. Namuose ir darbe kaupiasi vis grėsmingesnė įtampa. Tos dienos vakarą jų gyvenimai trumpam susikerta. Sukurti šią istoriją – pavargusio, suerzinto miesto ir jo žmonių portretą – įkvėpė tikri įvykiai. „Kai kurie filmai sukuriami tarsi skubant. Arba dabar, arba niekada. „Trūkusi jaunystė“ vienas iš tokių. Pradėjome filmuoti be scenarijaus ir finansavimo. Filmavome gatvėse dokumentine maniera, su maža komanda. Vasilio personažas yra gryniausia Atėnų kasdienybė – pavargęs, pasimetęs, nesugebantis nieko pasiekti, apimtas nevilties ir agresijos. Šis filmas taip pat ir apie jaunystę, jos netramdomą linksmumą ir veržlumą,“ – sako filmo režisieriai Argyris Papadimitropoulos ir Janas Vogelis.
