,,- Nubusdavau ryte ir apimdavo jausmas, kad sapnai tikresni nei šitai..."
Vieną dieną paaiškėja, kad seno restauratoriaus verslas žlugo. Fidelmanui jo dirbtuvė – brangiausias turtas. Nekalbus meistras čia visą gyvenimą restauravo šimtamečius baldus, veidrodžius, instrumentus. Lyg žmogus iš senovinio raižinio darbavosi paniręs į dulkinoj prietemoj lėčiau slenkantį laiką. Racionalus, šiuolaikiškas sūnus įkalbinėja meistrą viską parduoti, o atsitiktinai dirbtuvėje įsidarbinęs Antonas noriai mokosi amato. Jis suteikia vilčių, kad ją dar galima išgelbėti. Senasis meistras vis prielankesnis mokiniui, o nesutarimai su nemylimu sūnumi gilėja. Tačiau galbūt sūnus teisus – nors abu klydo, atleisti ir susitaikyti ne vėlu? „Pasirinkau šį scenarijų dėl temos: tėvo ir sūnaus santykiai – man pažįstamas ir derlingas klodas. Kita vertus, jaučiau, kad ganėtinai abstraktus scenarijus leis sukurti pasaulį ir atmosferą, kurie bus ne mažiau reikšmingi nei pasakojimas. Režisierius šiame scenarijuje gali kvėpuoti, nėra priverstas įsikibti siužeto. Nepaisant ganėtinai mažai atskleidžiančio pasakojimo, kone mitologinė ar šekspyriška istorija apie tėvo, tikrojo sūnaus ir įsūnio trikampį draminiu požiūriu stipri,“ – sako režisierius Josephas Madmoni.
