,,- Turėtų vadintis ne „Gėdos namais“, o „Begėdystės namais“."
Tai muzikinis filmas apie naktinio Berlyno veidus ir užkulisius. „Gėdos namai“ – garsiausi undergroundiniai vakarėliai mieste. Filmas fiksuoja jų publiką ir atlikėjus. Karnavališkai apsirengę transseksualai, postpankas, narkotikai, ištvirkavimas. Lyties ribos čia išnyksta, o pilką kasdienybę primena tik priklydę turistai. Tokia laisvė ir tokios naktys būna tik šiame mieste. Burleskiškoms linksmybėms vadovauja transseksualas Chantal (Šantal) – miesto naktinio gyvenimo ikona. Vieniems ji – tikriausias Berlyno veidas, kitiems – charizmatiška nakties karalienė. Ji gundo, provokuoja, elgiasi čia draugiškai, čia kaip diktatorė. Dienos šviesoje Chantal paprastai pasakoja savo istoriją ir „trečiosios lyties“ gyvenimo peripetijas Berlyne prieš porą dešimtmečių. Filmas trikdo ir stebina, verčia permąstyti savo „davatkiškumo“ ir tolerancijos ribas. Vis dėlto turbūt ne vienas pagalvos: „Kai (kitą kartą) būsiu Berlyne...“ „Beveik istorinis epas: įtraukus vakarėlių priešistorę, filmas apima trisdešimties metų laikotarpį – beveik visą vienos kartos gyvenimą, beveik visą vienos kartos garso takelį, beveik visą smurtą ir aistrą... Beveik kelio filmas – amžinas bėgimas naktyje, beveik naujasis juodasis kinas, niekada neapleidžiant nakties šešėlių, cementinių rūsių tamsos ir bunkerių labirintų – tamsių kambarių, užkulisių ir moterų tualetų...“ – sako režisierė Johanna Jackie Baier.
