,,Nemanau, kad tai buvo mūsų kaltė."
Filmo pavadinimas – tai nuoroda į tam tikrą kankinimo metodą , vadinamąjį „submariną“, kai aukos galva panardinama į vandenį ir laikoma tol, kol žmogus beveik prigeria.
Nikas ir jo jaunesnysis brolis užaugo siaubingomis sąlygomis: skurdas, išnaudojimas ir alkoholikė mama. Dabar Nikui 33-eji ir jį ką tik paleido iš kalėjimo. Jis žino, ko nori: kuo daugiau treniruotis ir kuo daugiau gerti, kad galėtų pakelti šio pasaulio negandas. Jo jaunėlis brolis – narkomanas ir vienišas tėvas. Jam gyvenime rūpi tik du dalykai: kasdienė dozė ir šešiamečio sūnaus Martino gerovė. Būtent dėl to jis ir prekiauja narkotikais. Broliai gyvena savo gyvenimus, bet kartu tarsi ieško vienas kito žvarbioje Kopenhagoje. Juos jungia bendras geresnės ateities siekis. Kartais jų keliai susiduria, bet iš tiesų jie pirmą kartą susitinka tik kalėjime. Tik ar ne per vėlai...
„Tai filmas apie du brolius ir jų bandymus tvirtai atsistoti ant kojų, išsilaisvinti iš savo motinos ir visuomenės jiems primesto likimo“, – sako Thomasas Vinterbergas.
