,, - Kelis tu nušovei?
- Nežinau. Tiek pat, kiek kiti."
Ankstyvas rytas. Autobusas nežinoma kryptim veža septynis kareivius. Tarp jų dvidešimtmetis Džonis, būrio naujokas, kuriam sunku pritapti. Vaikinai atvežami į apleistą vienkiemį. Džonis nesėkmingai bando išsiaiškinti, ką jiems čia reikės daryti. Prasideda ilgas laukimas. Netrukus atvažiuoja autobusas su civiliais žmonėmis. Būrio vadas paaiškina, kad tai kaliniai, valstybės priešai. Kariai supranta, koks darbas jų laukia...
,,Iš toli jokių emocinių nuostatų nagrinėdamas vieno iš budelių gestus, išraiškas ir jausmus, norėjau užduoti tokį klausimą: ar be kaltės jausmo, kuris visuomet kyla akistatoje su nežmoniškais veiksmais, mes galime dar kažką jausti, matyti ar galvoti? Aš bandžiau pavaizduoti, kaip šaltai žudant išnyksta moralinės kaltės jausmas, kaip egzekucija iš moraliai neįmanomo poelgio tampa darbu, kurį tiesiog reikia atlikti, pareiga ir tiek", - sakė režisierius Vladimiras Perišičius.
