,,Nežinau, ar galiu būtu mama. Nežinau, ar to noriu..."
Filmo pavadinimas – tai nuoroda į, regis, nekvestionuojamą taisyklę, esą motinystė yra pats gražiausias dalykas moters gyvenime. Būtent taip galvoja ir Katrinės šeima. Tačiau ką daryti, jeigu jai atrodo kitaip? Ji nejaučia jokio ryšio su kūdikiu, jai skauda visą kūną ir apskritai ji jaučiasi gana keistai. Vos jos vaikinas Andreasas išeina iš namų, mergina pasijunta tarsi kalėjime, jai sunku likti namuose ir tiesiog prižiūrėti vaiką. Kartu šis laikas – tai šansas atnaujinti ryšius su savo motina, kurios ji jau daugelį metų nėra mačiusi. Katrinė tikisi, kad mama padės jai susitvarkyti su jaunos mamos užduotimis, tačiau paaiškėja, kad tai bus labai sunku joms abiem.
„Aš labai daug galvojau, kodėl aš neturėjau vaikų. Man 36-eri, o aš taip jų ir nenorėjau. Tada supratau, kad aš tiesiog žiauriai bijojau, jog pagimdysiu vaiką ir jo nemylėsiu. Kodėl mes bijome, kad negalėsime mylėti? Pradėjau tai analizuoti. Supratau, kad tai yra paprasčiausia baimė padaryti kažką ne taip, ne taip kaip visi, baimė neišpildyti lūkesčių, kurių iš tavęs kaip mamos yra tikimasi. Taip gimė mintis kurti filmą apie baimę turėti vaiką“, – sakė Heidi Maria Faisst.
