,, - Apie ką dabar galvoji?
- Kad gyvename tik kartą."
Georgas gyvena su savo mama Osle. Aštuonioliktojo gimtadienio proga jis gauna laišką iš nuo savo tėvo. Jis mirė, kai jam Georgui buvo šešeri. Tą pačią dieną Georgas išsiruošia į kalnus, apsiginklavęs slidėmis ir teleskopu, norėdamas nufotografuoti retą dangaus reiškinį. Daug metų jis bandė pamiršti tėvą, tad jo laiškas sukelia jam vaikinui dvejopus jausmus. Vis dėl to jis nusprendžia į kelionę pasiimti laišką. Traukinyje pakeliui į kalnus jis Georgas sutinka bendraamžę Stelą. Laiške tėvas Georgo klausia svarbaus egzistencinio klausimo: koks tikslas gyventi, jeigu mes vis tiek mirsime, nepaisant to, kaip mes gyvensime? Ar norėtum gimti, jeigu turėtum pasirinkimą? Tačiau prieš pareikalaudamas atsakymo į šį klausimą tėvas jam pasakoja istoriją, kaip jis sutiko apelsinų mergaitę dar 1982 metais.
