Kiekvieną dieną tuo pačiu metu 80-metis Teodoras sėdasi ant savo dviračio ir išmina į Dievo pamirštą autobuso stotelę Latvijos kaime. Atvykęs jis rituališkai atsikemša butelį alaus, atsisėda ir stebi, kaip tingiai bėga laikas. Savo vienatve jis dalijasi su dar keliais vyrais. Jie prabyla tik kartais, numesdami kokią nereikšmingą pastabą apie orą ar sveikatą...
