„Scanoramos“ meninę kryptį įkvėpė pokyčiai kino ir kultūros pasaulyje. Garsusis „Dogmos“ manifestas, kurį pasirašė Larsas von Trieras, Kristianas Levringas, Thomas Vinterbergas ir Søren Kragh-Jacobsenas buvo stiprus impulsas nušluostyti dulkes nuo sustabarėjusių kino schemų. Jo veiksmingumą labai greitai patvirtino manifesto autorių darbai. Tverdami „Scanoramą“ nusprendėme, kad aukščiausi standartai, gilios tradicijos ir naujovės, drąsa ir originalumas taps mūsų atspirties tašku ir vertybiniu kelrodžiu.
Tikėjome, kad Šiaurės šalių kinas per artimiausią dešimtmetį taps reikšmingu balsu pasaulinio kino chore. Norėjome, kad kažkada trumpą iškilių vardų sąrašą – Bergmanas, broliai Kaurismakiai ir ...? – papildytų tada dar menkai žinomi jų pasekėjai ir oponentai ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Scanoramai“ savo ruožtu prireikė dešimtmečio, kad žiūrovų smalsumą žadintų jau ne tik Larso von Triero, Rojaus Anderssono, Jano Troelio, Bo Widerbergo, Susanne Bier filmai, pelnę Auksines palmės šakeles, Auksinius gaublius ir Oskarus, bet ir tokios pavardės kaip Hlynur Palmasonas, Joachimas Trieras, Runaras Runarssonas, Sarah Johnson ar Anne Sewitsky, skinančios laurus Sandance, San Sebastiane, Karlovi Varų laureatai, Martinas Lundas ar Dagur Kari, Berlyno nuolatiniai svečiai Erikas Poppe, Hansas Petteris Molandas, Bentas Hameris ir daugybė šiandien jau pripažintų šiauriečių.
Laikai ir požiūriai ėmė keistis „Scanoramos“ naudai. Bėgant metams, išplėtėme festivalio geografines ribas ir sustiprinome naująją Skandinavijos patirtį senojo žemyno tradicijomis. 2009 metais „Scanorama“ iš Šiaurės šalių kino festivalio tapo Europos kino festivaliu.
Europos kino festivalis „Scanorama“ šiandien yra ryškiausias rudens kultūros renginys Lietuvoje, 2025-tais metais vyksiantis jau 23-iąjį kartą. Festivalis kultūriškai kerta visą Europą, o geografiškai – visą Lietuvą, sukurdamas kokybišką atsvarą vartotojiškam santykiui su kinu ir akcentuodamas atidžiai kuruojamą programos turinį, kultūrinio ir politinio konteksto įtaką kūrinio supratimui, produktyvaus dialogo tarp kūrėjų, žiūrovų ir profesionalių kritikų svarbą.
Festivalio meninę kokybę užtikrina kruopščiai atrinkta, įvairialypė programa, kurios sekcijos atspindi naujausias Europos kino kryptis, jų turinio ir formos harmoniją, kūrinių originalumą bei aktualumą šiuolaikiniame kino pasaulyje. Meninė programa tyrinėja kino kalbą, eksperimentuojančią su naujomis pasakojimo formomis ir metodais bei tiesia ranką retrospektyvose įamžintoms geriausioms Europos kino tradicijoms.
Festivalio programos šerdis yra dvi išugdytos ir puoselėjamos konkursinės programos.
Pagrindinis konkursas – tai išskirtine estetika ir braižu pasižyminčių Europos kūrėjų filmų programa, skirta atkreipti dėmesį į drąsius ir originalius, už savo šalies ribų retai platinamus kūrinius, atverti jiems kelią į naujas auditorijas, padėti įsitvirtinti visuomenės kultūrinėje atmintyje. Jame pristatomi perspektyvių režisierių filmai, žymintys talentingos biografijos pradžią (atrenkami pirmuosius tris ilgametražius filmus sukūrusių režisierių darbai). Dešimties konkuruojančių filmų derinyje atskleidžiama kylančio europietiško kino temų, požiūrių ir kino kalbos įvairovė. Konkurso filmus vertina nepriklausoma tarptautinė žiuri, geriausias programos filmas apdovanojamas piniginiu prizu.
Trumpametražių filmų konkursinė programa brėžia europietiško mažųjų kino formų ateities kontūrą. Rengiama nuo 2008 m., ji buvo skirta pradedantiesiems Baltijos valstybių kino kūrėjams, dar nedebiutavusiems ilgametražiu filmu. 2019 m. į konkursą buvo įtrauktos likusios Baltijos jūros regiono šalys. Nuo 2022 m. programos geografija išplėsta iki visos Europos. Konkursas atspindi jauno kino tendencijas, vyraujančias temas, aktualijas, susitelkia į talentų paiešką. Filmus taip pat vertina nepriklausoma tarptautinė žiuri, kuri laimėtojams įteikia du piniginius prizus: už geriausią visos programos filmą ir geriausią trumpametražį lietuvišką filmą.
Nuo pat pradžios festivalis ne tik rodė filmus, bet ir analizavo kino gamybos subtilybes. Kasmet vykstančiame industriniame renginyje SCA Kryptys teorinės diskusijos apie kiną jungiamos su praktinių įgūdžių ir kūrybiškumo lavinimu.
2017 m. Scanorama kartu su dar šešiais Europos kino festivaliais įkūrė bendradarbiavimo tinklą „Moving Images – Open Borders“. Šio tinklo partneriai: Crossing Europe Film Festival Linz (Austrija), European Film Festival Palić (Serbija), Trieste Film Festival (Italija), Film Festival Cottbus (Vokietija), Les Arcs European Film Festival (Prancūzija), Seville European Film Festival (Ispanija), dalijasi festivalių organizavimo patirtimi, potencialiais filmų programų kandidatais, vertingais kontaktais ir ieško kitų sinergijos galimybių. Scanoramai patikėta koordinuoti tinklo veiklą ir administruoti MEDIA skirtą biudžetą.
Scanorama per daugiau kaip dvidešimt gyvavimo metų pelnė pagrindinių nacionalinių institucijų paramą, Europos kino institutų bei Europos Komisijos programos MEDIA ir jos paprogramės finansinį palaikymą.