Pristatome SCANORAMOS programos koordinatoriaus Dmitrijaus Gluščevskio TOP filmų rekomendacijas! Turėjo būti 10-tukas – išėjo 11 🙂 juk tiek gerų filmų šiais metais bus parodyta! 🧡
„Nueiti į Scanoramą ir nesusimauti“: taip tradiciškai vadinu savo rekomendacijų dešimtuką, kurį rengiu kasmet nuo darbo festivalyje pradžios. Nueiti šiemet kviečiu kaip niekad smarkiai. Nesusimauti, tikiuosi, padės sąrašas“, – teigia D. Gluščevskis.
PRADŽIA (rež. Dea Kulumbegashvili, 2020, 170 min.)
Jana žvelgia į nepažįstamojo atspindį, stebintį ją iš veidrodžio. Ji – Jehovos liudytoja, kartu su vyru ir sūnumi skleidžianti Dievo žodį kalnų apsuptame krikščionių ortodoksų kaime. Atskirtyje gyvenanti liudytojų bendruomenė lieka sukrėsta, kai per pamaldas pasikėsinama į Karalystės salę – kukli religinių apeigų vieta paverčiama pelenais. Ilgametė pora atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai tenka spręsti, ar verta gerbti Dievo valią ir likti priešiškai nusiteikusioje gyvenvietėje.
KURIS ESI DANGUJE (rež. Tea Lindeburg, 2021, 90 min.)
14-metė Liza su džiaugsmu ir viltimi žiūri į ateitį. Būdama vyriausioji iš vaikų, ji pirmoji šeimoje ruošiasi iškeliauti į mokyklą – tai planai, kurie jos tėvui atrodo tušti ir ekscentriški. Tačiau kai jos nėščia motina pradeda gimdyti, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Per naktį Lizai reikės iš naivios paauglės tapti suaugusia moterimi ir namų šeimininke. „Kuris esi danguje“ – fantastiško grožio kūrinys, kurio veiksmas vyksta XIX a., bet kritikos strėlės nukreiptos į dabartį.
SŪKURYS (rež. Gasparas Noé, 2021, 182 min.)
Gyvenimas – trumpas vakarėlis, kuris greitai pasimirš.
KĄ MATOME ŽIŪRĖDAMI Į DANGŲ? (rež.Alexandre Koberidze, 2021, 190 min.)
Liza ir Giorgis susitinka Kutaisio gatvėje, jie įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Sukrėsti savo jausmų stiprumo, jie net pamiršta vienas kito paklausti vardų, tik susitaria susitikti kitą dieną. Jie nežino, kad yra nužiūrėti: atsibudę supras esantys neatpažįstamai pasikeitę. Ar jiems pavyks vėl rasti vienas kitą? „Ką matome, žiūrėdami į dangų?“ – vasariško lengvumo ir stebuklinių pasakų magijos sklidinas filmas apie meilę žmogui, šunims ir futbolui.
SUVENYRAS. II DALIS (rež. Joanna Hogg, 2021, 106 min.)
Mėgindama atsigauti nuo nelaimingai pasibaigusių santykių su manipuliatyviu vyresniu vyru, Džiulė mėgina savo patirtį paversti savo pirmuoju filmu. Tęsdama iš dalies autobiografinį pasakojimą nuo tos vietos, kur baigėsi pirmoji dalis, Joanna Hogg sukuria savarankišką filmą apie jauną menininkę, ieškančią savo balso. Šiltas, nuostabaus grožio kamerinis filmas, kupinas meilės kinui ir neprilygstamo britiško humoro.
BANGINIŲ SKERDIKAS (rež. Filipas Jurjevas, 2020, 94 min.)
Čiukotkoje gyvenantis paauglys kartą darbe pamato savo gyvenimo meilę. Tai – mergina, už pinigus apsinuoginanti internete ir transliuojanti savo pasirodymus per kompiuterio kamerą. Įsimylėjęs ir įtikėjęs, kad su ja užmezgė ryšį, jaunuolis nusprendžia, jog žūtbūt turi nukeliauti per vandenyną į Ameriką ir su ja susipažinti. Poetinis ir vizualiai ryškus filmas, kuriame susipina meilės istorija, mitologija ir medijų kritika.
PETROVŲ GRIPAS (rež. Kirilas Serebrenikovas, 2021, 145 min.)
Petrovas karščiuoja, su juo karščiuoja ir visa Rusija, o Kirilas Serebrenikovas kviečia žiūrovus pasivaikščioti po šios paklaikusios, karštinės kratomos šalies pasąmonę. Čia bibliotekininkės akimirksniu virsta antgamtinių galių turinčiomis kovotojomis, praeitį ir ateitį skiria ne dešimtmečiai, o paprasčiausios durys tarp patalpų. „Petrovų gripas“ – kinematografinė fejerija, ambicinga, varginanti ir kiekvieną akimirką pasiruošusi nustebinti nauja išmone.
ŠLAPIAS SMĖLIS (rež. Elene Naverian, 2021, 115 min.)
Atokaus Sakartvelo pajūrio miestelio monotoniją nutraukia netikėta nelaimė: Elikas, vienas iš saujelės nuolatinių gyventojų, randamas pasikoręs. Jo deramai palaidoti atvykusi sostinėje gyvenanti anūkė iškart sulaukia įtarių žvilgsnių. Pasirodo, senelis miestelyje nebuvo itin mėgstamas. Netrukus paaiškėja, kad jis turėjo ilgametį romaną su miestelio kavinės pavadinimu „Šlapias smėlis“ šeimininku. Šis niekur neskubantis filmas nagrinėja mažų konservatyvių bendruomenių buitinę homofobiją ir tampa poetiška ode meilei, nepaisančiai lyčių, amžiaus ir tradicijų.
N.P. (rež. Lisa Spilliaert, 2020, 60 min.)
Žiūrint formaliai, „N.P.“* – tai japonų rašytojo Banana Yoshimoto to paties pavadinimo romano ekranizacija. Jame pasakojama apie trumpų pasakojimų rinkinį, kurį parašė žymus japonų autorius prieš nusižudydamas. Ilgainiui paaiškėja, kad kiekvienas jas verčiantis vertėjas taip pat pasitraukia iš gyvenimo. Būtent taip radikaliai suformuluota vertimo problema ir tampa tikruoju filmo objektu. Vertimas – iš vienos kalbos į kitą, iš teksto į vaizdą, iš garso į tekstą – tampa inspiracija, lemiančia jo svaiginančią formalių sprendimų puokštę, stebinančiai suvaldytą debiutuojančios režisierės.
BABIJ JARAS.KONTEKSTAS (rež. Sergejus Loznica, 2021, 120 min.)
33 771. Tiek žydų tautybės Ukrainos piliečių per dvi dienas sušaudyti fašistinės vokietijos kareivių Babij Jaro dauboje. Vietos gyventojų pasipriešinimo nebuvo. Naujausias S. Loznicos filmas pasitelkia neviešintą archyvinę medžiagą, kad pateiktų šios tragedijos kontekstą: nuo Ukrainos pirmosios vokiečių okupacijos iki tapimo sovietine respublika.
KARTUMAS (rež. Hélèna Cattet ir Brunas Forzani, 2009, 90 min.)
Iš fragmentų – akių, šviesų, šešėlių ir gestų – sukomponuotas filmas kviečia susipažinti su Ana, kurios gyvenimas visada pakibęs tarp tikrovės ir vaizduotės šėlo. Ekspresionistinių Mario Bavos ir Dario Argento šedevrų įkvėptas filmas „Kartumas“ yra pribloškianti grynos kinematografinės ekspresijos puota, kur formalių itališkojo žanrinio kino sprendimų kaleidoskopas tampa ir forma, ir turiniu.