Menininkas Dainius Liškevičius įsileidžia žiūrovus į savo gyvenamąją erdvę, kurioje trinasi ribos tarp kasdienybės ir kūrybos. Namų vaizdai ir dokumentinė medžiaga kuria vientisą filmo audinį, kuriame menininko butas tampa pagrindiniu veikėju. Jame skleidžiasi ne vien kūrėjo, bet ir jo šeimos kasdienybės pasaulis. Šiame mikrokosmose galime stebėti, kaip įprasti veiksmai – eglutės nupuošimo ritualas, vakarėliai, buto perstatymas, piešinių atranka, arbatos gėrimas – ima transformuotis į performansus, privati erdvė virsta scena, o šeimos nariai – veikėjais, padedančiais atskleisti paslaptingą paties buto istoriją.
