Mes visi mirsime. Todėl rašome eilėraščius, kad galėtume pakęsti, kad mirsime.
Ufė – psichologas, šeimos patriarchas, pasiskelbęs „Dievu“, valdo savo artimuosius vilkėdamas chalatą ir gurkšnodamas alų. Padėtis pasikeičia, kai jis sužino mirtinai sergantis ir nusprendžia rašyti memuarus. Staiga namai prisipildo ištikimų Ufės pacientų, siūlančių jam užuojautą ir girtą bičiulystę. Jo sūnums, norintiems užaugti ir išsilaisvinti iš tėvo tironijos, anksčiau ar teks stoti su „Dievu“ į paskutinę dvikovą.
