Tai istorija apie 33 metų vaikiną Geirą, prikaustytą prie vežimėlio. Norėdamas visiems parodyti, kaip blogai jis jaučiasi, jis peržengia visas ribas. Geiras nuo visų atsiskiria, net pats leidžiasi vaistus, ir nesiliauja gailėti savęs. Jo mergina Ingvild nežino, ko griebtis ir kaip jam padėti, todėl į namus pakviečia savivaldybės pozityvaus mąstymo grupę. Netrukus grupė įsikuria Geiro ir Ingvild namuose „gydymui“ 24 valandas per parą. Geiras vienintelis iš visų negali negali į nieką žiūrėti pozityviai. Po truputėlį visi grupės nariai (taip pat negalią turintys žmonės) pereina į Geiro pusę. Vyras vedasi visus per nevilties, kančios ir beviltiškumo tunelį, kol jo gale pagaliau sušvinta šviesos spindulys. Tada ir Geiras supranta banalią tiesą: turi stengtis pozityviai galvoti, kad ir kaip blogai jautiesi
