Po keturiolikos metų, praleistų žemyne, Hainas sugrįžta į gimtąjį žvejų miestelį atokioje saloje. Izoliuota salos bendruomenė jį pasitinka šaltai, ir net patys artimiausi šeimos nariai įtaria, kad jis dedasi kitu žmogumi. Kai jo tapatybei įrodyti surengiamas teismas, paaiškėja, kad Haino prisiminimai skiriasi net nuo jo vaikystės draugo pasakojimų. Kaimo gyventojų įtarumas perauga į atvirą agresiją ir Hainas imasi drastiškų priemonių, kad įrodytų savo tiesą. Klasikinio filmo „Martino Gero sugrįžimas“ perdirbinys inovatyviai panaudoja brechtiškojo teatro metodus. Tikrus namus atstoja keletas fasadinių sienų ir taip išryškina alegoriją apie bendruomenės ir joje veikiančių galios santykių spektaklį. Filmas pelnė geriausio debiutinio filmo Berlynalėje apdovanojimą.
