Egzistencinės komedijos, uždariusios praėjusių metų Geteborgo kino festivalį, centre – trisdešimtmetė Regitzė, neturinti nei darbo, nei vaikino ar vaikų. „Beviltiška“, – konstatuoja jos tėvas, niekad nesilankydavęs dukros teniso treniruotėse. Į save susitelkusių akademikų šeimoje augusi mergina šiandien jaučiasi atsidūrusi aklavietėje. Negana to, kad nelauktai pastojo, paskutinis mamos noras prieš mirtį – dukros ir tėvo piligriminė kelionė Ispanijoje. Kad pagerbtų mamos atminimą, jiedu sutinka leistis į kelionę, vis dėlto 260 kilometrų nuo Astorgos iki Kompostelos žygyje dažniau tenka susidurti su gyvaisiais nei mirusiais, ir susvetimėjimo siena tarp tėvo ir dukters ima klibėti.
