Žemo rango darbuotojas Semas Lauris blankiu pilku kostiumu gyvena totalitarinėje ateityje ir svajoja apie išsilaisvinimą. Vieną dieną jis sutinka moterį, kaip du vandens lašai panašią į merginą, kurią kasnakt išgelbsti pasikartojančiame sapne. Kai Semui paskiriama surasti klaidos, per kurią mirė ne tas žmogus, kaltininką, jis pakliūna į giliausius painios sistemos vidurius. Kafkiškojo pasaulio, George’o Orwello ir Adolfo Huxley distopijų įkvėpta „Brazilija“ – nesenstančios sambos melodijos, besitęsiančios visą filmą, pavadinimas ir kartu košmariška ateities vizija.
