Liza – viena iš 8 milijonų ukrainiečių, kurie po Rusijos invazijos rado prieglobstį Europoje. Per naktinius pasivaikščiojimus Lozanos gatvėmis ar tapydama ant grindų patiestą drobę, įkvėptą abstraktaus ekspresionizmo, Liza prisimena savo gimtąjį miestą, prarastą laisvės jausmą, Kyjivo kvapus, netgi espreso toniką bare „1818“ – visus tuos vaizduotės fragmentus, kuriuos pabėgėliai kartu su lagaminais išsivežė iš namų. Stebima savo tautiečio kameros, jauna moteris atvirauja apie savo išgyvenimus ir nepritapimo jausmą svečioje šalyje.
