Jonašas ir Signė siekia ne vien kataloguoti gyvenimą, bet ir tiesiogiai jį patirti. Palikę sterilią laboratoriją, jie keliauja prie ežero. Ten, tarp medžių kamienų ir knygų puslapių, jie neria į gamtos ir minčių bangas. Tai eksperimentinis, naujų raiškos priemonių ieškantis esė, sudarytas iš trijų dalių. Kiekvienoje yra po tris veikėjus, o dėmesio centre atsiduria vis kitas ežeras ir tekstas. Tarsi vanduo, iškeltas į jo pavadinimą, filmas laisvai teka tarp epochų (dabarties, praeities ir ateities), medijų (skaitmeninės, 16mm ir video), sugyvenimo formų ir tapatybių, taip pat kalbų ir tekstų.
